Be taisyklių
Pamąstymai apie taisykles ir, iš esmės, jų nebuvimą.
Gyvenimas atrodo pilnas taisyklių. Kai kurios iš jų apibrėžtos įstatymais, gražiai sunumeruotos ar net įrėmintos ir pakabintos ant sienos. Panašių taisyklių sukūriau ir pati savo pamokoms!
Kitos taisyklės - nerašytos. Jos puikiai įspraudžia mus į tam tikrus rėmus, ir apriboja mūsų elgesį ir netgi įtikina, kad mes norime elgtis tam tikru būdu arba atrodydi būtent taip. Tokias nuostatas dažniausiai pajuntame iš aplinkinių žmonių, iš televizijos, interneto ir kitų informacijos šaltinių ir priimame tai kaip tikrą nenuginčijamą tiesą.
Dar įdomiau pasidaro, kai patys interpretuodami aplinką ir jos siunčiamus signalus susikuriame sau kokių nors taisyklių ir manome, kad iš mūsų tikimasi kažko, nors niekas nei prašo, nei užsimena... O blogiausia, kad mūsų savęs vertinimas su tuo irgi labai susijęs, tad pradedam save bausti ir barti pagal SAVO sukurtas taisykles. Nes mums patinka žinoti, kaip turėtume elgtis. Kartais norėtume, kad kas nors tiesiog imtų ir pasakytų, ką dabar daryti!
Neseniai skaičiau knygą „Geros nuotaikos vadovas“ (aut. David D. Burns, M.D.). Kaip mane sužavėjo viena iš mąstymo klaidų "mąstymas kategorijomis TURIU, PRIVALAU". Perskaičiau ir atrodo atvėriau akis - aš pati galvoju, kad turiu kažką daryti, bet juk man niekas neliepė ir tuo labiau neįpareigojo! Sakysite - kaip gi sutartys ir panašiai? Na, pasirašyti sutartį nusprendžiame patys, lygiai taip pat turime teisę ir ją nutraukti pagal joje nurodytas sąlygas. Ką tuo noriu pasakyti? Mes turime pasirinkimą ir esame atsakingi už savo veiksmus. Net jeigu ir norisi slėptis po visuomenės primetamomis normomis ir taip trukdyti sau atskleisti savo vidų - tikrą autentišką vidinį pasaulį, kuris, beveik garantuoju, yra kitoks, nei draugų, šeimos ar įžymybių.
Atsimenu, kai nuėjau į pirmą Bujinkan pamoką ir iškart norėjau sužinoti, kokios čia taisyklės, mokytojas švelniai patraukė per dantį ir likau šiek tiek nesupratusi - kaip tai nėra taisyklių? O tai galima spirti ten, kur paprastai kiti draudžia??? Per kurį laiką besimokydama toliau pradėjau susivokti, kad taip, galime prisikurti taisyklių ir tam tikri susitarimai yra naudingi mokantis, bet juk tikra kova už gyvenimą pareikalaus pastabumo ir kūrybiškumo. Net ir negalvojant apie kovą, vis labiau pastebimas kūrybiškumo poreikis - gal jau pagaliau pasikartojančius, nuobodžius darbus atiduosime robotams, o patys išsilaisvinsim iš savo pačių užsiveržtų pančių ir atskleisime savo unikalų ir vis kintantį vidų. Juk taip įdomiau!
© Edita Andriuškienė, 2023